Santrauka:
Kalnų viršūnėmis
Tu dar likai iš tų dienų,
Kada akimirkos žaibavo –
Kalnų viršūnėmis einu –
Poetė prakeikta aš tavo.
O žeme, rudenio šaly,
Taip skardžiai mėlynuoja svaigiai...
Sudegint saulę tu gali,
Gali įpūst gyvybę snaigei.
Gali sutrypti nekaltai,
Uždusinti, prikalt gali
Svajonių vinimi... už tai
Žiema skaidri bus ir gili –
Tu dar likai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-26 22:51:48
Nikaji,
viskas gerai – pasikartojimas
tik paliudija kūrinio polinkį į rondo!
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-08-25 16:33:03
Paprastas ir sutelktas eilėraštis, ir aprėpia plačiai. Ir vis tiek asociacijos, interpretacijos laužia jo sienas.
O pabaigos tik tokios ir reikia – kad lyrherė dar nepalieka daugiaveidės Žemės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-08-25 14:46:21
Gali sutrypti nekaltai, uždusinti , prikalt gali...labai raiškiai išsakyta. Dėl pabaigos- tai dar pagalvočiau
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-25 09:23:46
Tu dar likai iš tų dienų,
Kada akimirkos žaibavo...
labai patiko.