Kas privertė mus atvirauti,
Ar šito link abu ir ėjom?
Pasirinktos sudilo kaukės,
Bet jų tamsoj ir nereikėjo...
Kada pajutome – jau švinta
Ir baigia šviesios žvaigždės degti,
Tu klausei kartą jau kelintą:
Kas taip apkarpė mūsų naktį?
Ar verta šios nakties gailėti,
Kai jau ir metai apkarpyti? –
Jie ima vis sparčiau byrėti,
O ir korta – ne ta mums krito...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-24 22:57:55
Liūdna :(
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-24 20:15:40
Ar verta šios nakties gailėti...tikrai ne.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-08-24 18:24:33
Gražus eilėraštis, ypač pirmieji du posmai. Taip mintyjant,
trečias posmas lyg ir nuvilia, - paskutinė eilutė nepalieka vilties.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-08-24 17:48:03
...o ir korta – ne ta mums krito...Priglausiu, labai patiko