Kas privertė mus atvirauti,
Ar šito link abu ir ėjom?
Pasirinktos sudilo kaukės,
Bet jų tamsoj ir nereikėjo...

Kada pajutome – jau švinta
Ir baigia šviesios žvaigždės degti,
Tu klausei kartą jau kelintą:
Kas taip apkarpė mūsų naktį?

Ar verta šios nakties gailėti,
Kai jau ir metai apkarpyti? –
Jie ima vis sparčiau byrėti,
O ir korta – ne ta mums krito...