Dar vis sapnuojasi baltieji sodai,
Upelio muzika, žiogų malda,
Tenai ir tu kaip nuotaka atrodai,
Nors nebuvai ja, regis, niekada.
Pelenei rūmų niekas nežadėjo —
Liūdnos vaikystės pasaka liūdna.
Sugeltos sielos šaukėsi Kūrėjo,
Gedėjo ir Tėvynė, ir daina.
Širdy liepsnoja atminimų žvakės,
Kančia apjuosus devynis kartus,
Ir išraudotos motinėlės akys,
Ir tas dangaus tylėjimas kurtus...
Tai tavo laimė tie takai palaukėj,
Ražienomis gimta tėvų žeme
Ir prieš akis skeveldromis praplaukia
Gyvenimas tų sodų baltume...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pat_ver
Sukurta: 2015-09-18 20:05:52
Toks tyras liūdesys užlieja skaitant. It daina iš senolės trobos laukuose sklinda. Labai gražu!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-08-23 21:01:21
Gražiai sudėta, giliai užkabinta...
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-08-23 13:00:05
Ant būties viršukalnės užkopus matosi labai jaudinantys vaizdai... Dainingas ir sodrus darbas.
Vartotojas (-a): Pisha
Sukurta: 2015-08-22 23:17:32
"Nors nebuvai ja, regis, niekada." - liūdna čia taip...
O pabaiga stipri "Ir prieš akis skeveldromis praplaukia" - ypač dėl tų skeveldrų. Tokios aštrios tos skeveldros, duria.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-22 19:12:06
Labai gerai sudėliota, man patiko.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-22 14:03:32
Graži praeities pasaka...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-08-22 11:28:31
„Tai tavo laimė tie takai palaukėj,
Ražienomis gimta tėvų žeme...“
Prasminga, jautru...
Ačiū!
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2015-08-22 10:29:22
ilgesingas