Neišeik.
Neprašau pasilikti – pabūti
Bent trumpam debesies mano balto delne,
Tik tada aš ištiesiu rankas po truputį –
Pamažu, pamažu tu nutolk nuo manęs.
Taip nutolsta sapnai –
Juos prisimenam mirksniais
Ir išlieka, kol saulė paliečia vokus.
O po to...
O po to tu žydrynėn pakilsi,
Nes sparnams reikalingas beribis dangus.
Bet dabar dar tu čia –
Dar žydėjime liepų,
Ežerų atspindy, ajerų šnaresy...
Šypsena tavo, akys su vasara lieka –
Juk tu čia, juk šalia, juk dar mano esi!
.....................................................................................
Neišeik.
Neprašau pasilikti – pabūti
Bent trumpam debesies mano balto delne,
Kol dar gęsta diena paskutinė rugpjūčio...
O po to...
Tik po to tu nutolk nuo manęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-19 23:33:47
pabūti / Bent trumpam debesies mano balto delne – lyg ir gremėzdiškas sakinys lyrikai.
Visumoje jausminga.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-19 20:51:33
...pamažu tu nutolk nuo manęs...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-08-19 17:52:02
Ežerų atspindį, ajerų šnaresį...
Laabai patiko.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-08-19 13:07:25
Atitinka mano nuotaikas. Be galo gerbiu šį autorių už jo neišsenkamą metaforų lobyną. ♥
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2015-08-19 12:54:27
Ar galiu su tavim pabūti, juk prašai neišeit rugpjūtį :)
Gražus kūrinukas:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-19 10:08:07
puiki meilės lyrika, jaudinanti iki širdies gelmių
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-08-19 09:50:36
Man visų pirma - tai pokalbis su besibaigiančia vasara, nors suprantu, kad tai giliau, bet gražu...