Neišeik.
Neprašau pasilikti – pabūti
Bent trumpam debesies mano balto delne,
Tik tada aš ištiesiu rankas po truputį –
Pamažu, pamažu tu nutolk nuo manęs.
 
Taip nutolsta sapnai –
Juos prisimenam mirksniais
Ir išlieka, kol saulė paliečia vokus.
O po to...
O po to tu žydrynėn pakilsi,
Nes sparnams reikalingas beribis dangus.
 
Bet dabar dar tu čia –
Dar žydėjime liepų,
Ežerų atspindy, ajerų šnaresy...
Šypsena tavo, akys su vasara lieka –
Juk tu čia, juk šalia, juk dar mano esi!
.....................................................................................
 
Neišeik.
Neprašau pasilikti – pabūti
Bent trumpam debesies mano balto delne,
Kol dar gęsta diena paskutinė rugpjūčio...
O po to...
Tik po to tu nutolk nuo manęs...