Tave jaučiau aš liūdintį, many sužibo ašara
Ir rodės, kad liūtim užgros sugriaudėjęs dangus.
Mes tikim. Šventai tikim tuo, kad savo laimę rasime,
Tačiau abu juk žinome, koks mokestis brangus.
Tavy ištirpo laikmečiai, many žydėjo vasara
Ir rodės, kad dangus pribers šimtus šimtus žvaigždžių.
Palaiminti, palaiminti! Šypsojo senas ąžuolas,
O žvaigždės savo pasakas pradėjo nuo pradžių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-16 21:36:55
Na taip mokestis už jausmus visada būna didelis...labai mielas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-16 15:51:47
Jei tai būtų dailės kūrinys, sakyčiau, jog šimoniškas.
O jei lyrika? Tebūnie čia vaidilutiška.
Ačiū, Laimuže.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-16 01:08:49
Gerai parinkta forma tokioms eilėms. Labai mielai skaitosi.