Tave jaučiau aš liūdintį, many sužibo ašara
Ir rodės, kad liūtim užgros sugriaudėjęs dangus.
Mes tikim. Šventai tikim tuo, kad savo laimę rasime,
Tačiau abu juk žinome, koks mokestis brangus.

Tavy ištirpo laikmečiai, many žydėjo vasara
Ir rodės, kad dangus pribers šimtus šimtus žvaigždžių.
Palaiminti, palaiminti! Šypsojo senas ąžuolas,
O žvaigždės savo pasakas pradėjo nuo pradžių...