Santrauka:
Šiandien žadėjau nieko nekelti.
Bet pasidarė liūdna ir per dvidešimt minučių parašiau šitą greituką.
Prisiglausi nieko nepasakius
Ir blakstienos veidu nuplasnos,
Į bedugnę trauks vėl tavo akys –
Ten, kur vyšnios žiedlapiais dulksnos.
Krisime su jais trumpai, bet svaigiai –
Šitaip krenta tiktai pasmerkti,
Nes maišysis žiedlapiai su snaigėm –
Nepanašūs, nors tokie balti...
Tirps kažkas, o gal kažką sušaldys...
Ak, nejaugi visa tai svarbu,
Jei dangus ir žemė tiktai merdės –
Juk tavim gyventi aš skubu.
Ir todėl akimirksniai – lyg dienos,
Dienos gali virsti mirksniu tuo,
Kai pasieksiu dugną vienui vienas –
Snaigių ir žiedų nebus.
................................................................
Ruduo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-16 10:53:53
pasidarė liūdna ir gimė puikus eilėraštis...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-15 15:17:22
Na argi greitukas turi tiek emocijų...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-15 12:53:50
Man labai patiko tas greitas širdies pliūpsnis...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-08-15 10:37:20
Puikiai! Visai nepanašu į greituką – minčių ir jausmų platuma...
Dėkui, kad įkėlėt:)
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-08-15 10:04:28
Susižavėjimo kupini žodžiai tapo įprasti Autoriui. Todėl būsiu santūri.
Emocinio proveržio raiška suteikia eilėraščiui gyvenimo mirksnio giluminę prasmę.
Kūrinys nekelia "greituko" įspūdžio, todėl, manyčiau, pavadinimas yra kiek per "silpnas'.
Gal trečiojo posmo paskutinė eilutė gražiau skambėtų taip: "Tavimi gyventi aš skubu"?
Dėkui ir kūrybinės sėkmės.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-08-15 07:01:25
Viesulingai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-15 06:41:47
Atskambėjo lyg fuga.
Šitaip krenta tiktai pasmerkti...
Neatšaukiamas krytis į ankstyvą rudenį
su nuojautomis apie tirpsmą snaigėse ir žiedlapiuos...