Toks vakaras tylus – taip garsiai girdis,
           kaip obuoliai sode nunokę krenta,
ir skaudžiai beldžias tie garsai į širdį,
           tarytum klaustų – šiandien kaip gyventa...

Kiek džiaugtasi ir kiek dėkota
           už visa, ką turiu šiandieną,
kitiems kiek meilės dovanota –
           ar paguosta širdis nors viena,

gerumo kiek kituos ieškota,
          pagundų kiek atsisakyta
ir nevilčiai kiek pasiduota 
           dėl visko, kas nepadaryta,

ir kiek atleista, kiek priimta
          ir kiek kitiems širdies atverta –
ir savintasi kiek, ir imta, 
           ir dulkėm užmaršties užberta –

nuo kryžiaus bėgta, kiek jo vengta,
          kiek veltui laiko išbarstyta –
manęs Tu klausi – šiandien kaip gyventa 
           ir kiek dėl Tavo meilės padaryta.