Toks vakaras tylus
Toks vakaras tylus – taip garsiai girdis,
kaip obuoliai sode nunokę krenta,
ir skaudžiai beldžias tie garsai į širdį,
tarytum klaustų – šiandien kaip gyventa...
Kiek džiaugtasi ir kiek dėkota
už visa, ką turiu šiandieną,
kitiems kiek meilės dovanota –
ar paguosta širdis nors viena,
gerumo kiek kituos ieškota,
pagundų kiek atsisakyta
ir nevilčiai kiek pasiduota
dėl visko, kas nepadaryta,
ir kiek atleista, kiek priimta
ir kiek kitiems širdies atverta –
ir savintasi kiek, ir imta,
ir dulkėm užmaršties užberta –
nuo kryžiaus bėgta, kiek jo vengta,
kiek veltui laiko išbarstyta –
manęs Tu klausi – šiandien kaip gyventa
ir kiek dėl Tavo meilės padaryta.