Laikas vakarui gult debesų pataluosna,
Išprotėjusią kaitrą nuvijo žaismingas lietus.
Tik trys dienos praėjo, o aš jau ilgiuosi...
Gal rugpjūčio naktis iš tavęs man kometą atsiųs.
Sušvytuos begalinėj visatos platybėj
Ir nukritus į delnus priglus prie širdies.
Pasiimsiu ją sau – nuskaidrės kasdienybė,
Tik žiūrėsiu į šviesą nedrįsdama pirštais paliest.
Tu žinai, kad toks karštas tik mūsų rugpjūtis,
Ligi skausmo pažįstamas mano dangus...
Visos audros, planetos, meteorai ir liūtys...
Kol esi – visa tai man be galo brangu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-08-24 10:49:48
Puikus kūrinys, graži metaforinė kalba, nuoširdumas ir atvirumas.
Dėkui.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-14 06:48:43
paprastas, bet gražus...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-14 00:57:00
Savas kūrinys po savu Zodiako ženklu.
Atspėjau?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-13 22:51:07
Sklandžiai ir nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-08-13 22:09:59
Labai mielas
Vartotojas (-a): Pisha
Sukurta: 2015-08-13 18:45:06
Antras 13 dienos kūrinys apie meteoritus :D
"Pasiimsiu ją sau – nuskaidrės kasdienybė,
Tik žiūrėsiu į šviesą nedrįsdama pirštais paliest." - o gal vis tik verta paliesti?