Laikas vakarui gult debesų pataluosna,
Išprotėjusią kaitrą nuvijo žaismingas lietus.
Tik trys dienos praėjo, o aš jau ilgiuosi...
Gal rugpjūčio naktis iš tavęs man kometą atsiųs.
 
Sušvytuos begalinėj visatos platybėj
Ir nukritus į delnus priglus prie širdies.
Pasiimsiu ją sau – nuskaidrės kasdienybė,
Tik žiūrėsiu į šviesą nedrįsdama pirštais paliest.
 
Tu žinai, kad toks karštas tik mūsų rugpjūtis,
Ligi skausmo pažįstamas mano dangus...
Visos audros, planetos, meteorai ir liūtys...
Kol esi – visa tai man be galo brangu!