Jei išeisi, išeik, kad negrįžtum –
Kaip voratinklis plyšk, bet ne šilkas.
Ir išnyk virš pavargusio miško
Žvaigždės blyksiu, ne saule patiškus,
Kai saulėlydis vis dar nedrįsta
Nert į juodą – šakom eglės varva...
Mūsų takas – ne marmuru grįstas,
Turi rusvą jis molžemio spalvą,
Tad ir pėdos ant jo pasilieka
Po lietaus, nors ir vėjas džiovina...
Aš nenoriu daugiau nieko, nieko –
Tik išgėręs putojančio vyno
Negirdėt, kaip voratinklis plyšta,
Nematyt, kaip žvaigždė virsta blyksniu,
Ir nejausti, kaip laikrodis tiksi...
.................................................................
Jei išeisi, išeik, kad negrįžtum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-14 06:43:05
Plyšta skauduliu...bet po nakties bus aušra, po aušros - nauja diena... kol širdis jautri plaks...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-08-13 23:57:09
Manau, kad dėl visko kaltas buvo putojantis (šiltas?) vynas...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-08-13 10:08:20
Tai visų pirma bandymas įtikinti save... Bet viltis rusena...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-13 00:14:16
Rodos išeina, bet grįžta prisiminimais...ilgesiu...