Jei išeisi, išeik, kad negrįžtum –
Kaip voratinklis plyšk, bet ne šilkas.
Ir išnyk virš pavargusio miško
Žvaigždės blyksiu, ne saule patiškus,
 
Kai saulėlydis vis dar nedrįsta
Nert į juodą – šakom eglės varva...
Mūsų takas – ne marmuru grįstas,
Turi rusvą jis molžemio spalvą,
 
Tad ir pėdos ant jo pasilieka
Po lietaus, nors ir vėjas džiovina...
Aš nenoriu daugiau nieko, nieko –
Tik išgėręs putojančio vyno
 
Negirdėt, kaip voratinklis plyšta,
Nematyt, kaip žvaigždė virsta blyksniu,
Ir nejausti, kaip laikrodis tiksi...
.................................................................
 
Jei išeisi, išeik, kad negrįžtum.