mano esybė šiandien pramiegojo

šiandieną tuščia ir nyku: draperijose, šešėliuose, spalvose
po vakarykščio siautulio
                 triskart
                             vardan duonos,
                                                   vandens
                                                                 ir ugnies.

jau nebetikiu stabais, kurie teigia esą virš visko.
praskrenda paukščiai,
               praeina žmonės,
                                      praplaukia žuvys,
        
— o, vienadieni drugy!

obuoliai krenta rytais lyg priminimai,
kad vėlgi artėja šalna
-
šiandien išgenėsiu
dangų.