triskart...
mano esybė šiandien pramiegojo
šiandieną tuščia ir nyku: draperijose, šešėliuose, spalvose
po vakarykščio siautulio
triskart
vardan duonos,
vandens
ir ugnies.
jau nebetikiu stabais, kurie teigia esą virš visko.
praskrenda paukščiai,
praeina žmonės,
praplaukia žuvys,
— o, vienadieni drugy!
obuoliai krenta rytais lyg priminimai,
kad vėlgi artėja šalna
-
šiandien išgenėsiu
dangų.