Nakties taku į rytą neskubėsiu,
Dar džiaugsiuosi atplaukusia vėsa,
Mintim žvaigždutę krintančią lydėsiu,
Kad įsižiebtų čia vilties šviesa.
Vilties šviesa turėt ramybę žemėj,
Mažytį laimės spindulį namų languos,
Kad kiekvienam savoj gimtinėj būtų gera,
Netektų klaidžiot svetimuos kraštuos.
Sava naktis — ne pamotė — motulė,
Mažiausią žolę uždengia skara,
Kai gėlės, medžiai ilsisi, ji budi,
Gaivindama visus šventa rasa.
Nakties taku į rytą neskubėsiu,
Užversiu lapą nebaigtų darbų.
Galbūt rytoj pasėti dar suspėsiu
Baltam lape šimtus juodų raidžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-08-12 13:34:38
Tikrai pasėsit... :) Šviesiai, viltingai, gražiai...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-12 09:43:05
Nuostabi ta naktis- motulė, įžiebianti vilties šviesą ir dalinanti savo rūpestingą meilę... šviesios eilės.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-11 22:33:41
Taip švelniai nubangavo eilės.