Nakties taku į rytą neskubėsiu,
Dar džiaugsiuosi atplaukusia vėsa,
Mintim žvaigždutę krintančią lydėsiu,
Kad įsižiebtų čia vilties šviesa.
 
Vilties šviesa turėt ramybę žemėj,
Mažytį laimės spindulį namų languos,
Kad kiekvienam savoj gimtinėj būtų gera,
Netektų klaidžiot svetimuos kraštuos.
 
Sava naktis — ne pamotė — motulė,
Mažiausią žolę uždengia skara,
Kai gėlės, medžiai ilsisi, ji budi,
Gaivindama visus šventa rasa.
 
Nakties taku į rytą neskubėsiu,
Užversiu lapą nebaigtų darbų.
Galbūt rytoj pasėti dar suspėsiu
Baltam lape šimtus juodų raidžių.