Iš
mūsų laiko užrašų
Renku po sakinį, po žodį...
Mums nebereikia jų visų –
Jie svarbūs tik tada atrodė.
Ir gailiai šypsosi lemtis,
Skolos raštelį pasilikus...
Nežinome, dabar kas kris,
Gal tik variokas ar skatikas?..
Todėl tu lik... O aš grįžtu,
Net neišdrįsus pasakyti:
Iš
mano laiko užrašų
Jau puslapius – ne tau vartyti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-12 09:40:56
Gerai, kai neišsakyti žodžiai išsisako eilėse, ir tikrai puikiai.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-11 22:36:06
Jau puslapius - ne tau vartyti...puikiai pasakyta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-11 21:06:30
Mūsų ir mano italiku. Yra prasmė. Bet skola – ne žaizda... :) Beje, reikia manyti, kad pradžioje užrašų viršelis buvo (arba atrodė) iš kieto aukščiausios kokybės popieriaus :)