Iš mūsų laiko užrašų
Renku po sakinį, po žodį...
Mums nebereikia jų visų –
Jie svarbūs tik tada atrodė.

Ir gailiai šypsosi lemtis,
Skolos raštelį pasilikus...
Nežinome, dabar kas kris,
Gal tik variokas ar skatikas?..

Todėl tu lik... O aš grįžtu,
Net neišdrįsus pasakyti:
Iš mano laiko užrašų
Jau puslapius – ne tau vartyti...