Vakare ant sodybos stogų
Vienakojė gandrų meditacija.
Jau rugpjūtiškai orūs —
Neflirtuoja garsiais kleketavimais,
Rymo svirpiančioj prieblandoj
Tarsi vaiduokliškos vėtrungės,
Rodyt skirtos ne oro sujudusio krypčiai,
Bet kintantčiam visa ko būviui.
Sutirštėja tamsa
Ir neleidžia įžvelgt jų akių,
Bet aš nujaučiu ten užsiglaudusį nerimą —
Trys stogai, trys gandrai
Ir tamsos dengiama vienišystė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-08-11 23:32:15
Rodyt skirtos ne oro sujudusio krypčiai,
Bet kintantčiam visa ko būviui. > man tokie įterptiniai paaiškinimai nelabai poetiški
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-11 13:49:55
Trejybė ir vėtrungė. Įdomių interpretacijų čia gali kilti, nors finalas ir aiškus.