Svetimas (?) gyvenimas
po pirkios langu
mano vaikystės gėlės
tuščia sodyba
užkelti vartai
dar saugo gyvenimą –
tvoros nebėra
kreivas šešėlis
tyliai kalba poterius
parklupus svirtis
sėdžiu ant slenksčio
niekur nekviečia
užžėlęs takas
akylai stebi
varnas pušies viršūnėj:
ieško nepalikus?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-08-09 08:22:42
Iškalbingos miniatiūros susilieja į lyriką, jautrios akimirkos, ilgesinga nuotaika; kiekviename pastebėjime radau ir sau svarbaus, savo (vaikystės gėlės, užkelti vartai, svirtis, slenkstis, užžėlęs takas), kas persekioja prisiminimuose... Mąslu ir nesvetima. Ačiū.
Ypatingai graži mintis:
užkelti vartai
dar saugo gyvenimą –
tvoros nebėra
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-08-08 17:06:26
Nesvetimas...
Labai jautriai viskas sudėliota.
Dėkui!
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-08-08 09:48:15
Žvilgsnis į paliktos tėviškės fotografiją...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-07 23:23:22
Sava...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-07 19:38:38
tokie taiklūs, širdies rauda išplaukę- priglausiu...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-08-07 15:47:30
nostalgija ir budinčio varno žvilgsnis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-08-07 14:39:37
Pro pastabias akis niekas nepraslenka...Talpu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-08-07 14:20:35
Jautrūs trieiliai, tik 1,2 ir 4 man geriau skaitosi iš apačios į viršų (pradedant trečia eilute)...