po pirkios langu
mano vaikystės gėlės
tuščia sodyba
 
 
užkelti vartai
dar saugo gyvenimą –
tvoros nebėra
 
 
kreivas šešėlis
tyliai kalba poterius
parklupus svirtis
 
 
sėdžiu ant slenksčio
niekur nekviečia
užžėlęs takas
 
 
akylai stebi
varnas pušies viršūnėj:
ieško nepalikus?