Teka upės
Srauniai teka upės
Iš pradžios šaltinio.
Jaunas, nesuklupęs,
Skausmo dar nežino.
Godžiai jis ragauja
Pažinimo vaisių.
Su savim draugauja –
Kančios jam nebaisios.
Bet kažkas nutinka
Ir suklupti tenka.
Dienos nedėkingos,
Pilkos, dygios slenka.
Jis tuomet svajoja,
Kaip ir vėl sugrįžti,
Ten, kur saulės gojuj
Supasi vaikystė.
Jeigu jam pavyksta
Į save panirti,
Leisti meilei plykstelt
Ir išgydyt širdį,
Jis pajunta srovę
Iš pradžios šaltinio
Ir būties tikrovę
Stebisi pažinęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-08-07 20:17:06
Gera skaityti...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-07 08:43:10
Čia sutikau Išmintį, taip paprastai apsirėdžiusią...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-06 15:31:33
Toks jau tas kelias į savęs pažinimą...geros eilės.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-08-06 14:47:09
Tikras eilėraštis. Lengva skaityti, lengva ir perskaičius. Puiku.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-06 13:38:06
Eilėdara Širvio stiliuje – trumpos strofos. O ir pradžia tokia širviška, toliau jau jaučiamas nepakartojamas autorės stilius.