Srauniai teka upės
Iš pradžios šaltinio.
Jaunas, nesuklupęs,
Skausmo dar nežino.

Godžiai jis ragauja
Pažinimo vaisių.
Su savim draugauja –
Kančios jam nebaisios.

Bet kažkas nutinka
Ir suklupti tenka.
Dienos nedėkingos,
Pilkos, dygios slenka.

Jis tuomet svajoja,
Kaip ir vėl sugrįžti,
Ten, kur saulės gojuj
Supasi vaikystė.

Jeigu jam pavyksta
Į save panirti,
Leisti meilei plykstelt
Ir išgydyt širdį,

Jis pajunta srovę
Iš pradžios šaltinio
Ir būties tikrovę
Stebisi pažinęs.