Aš mokausi... vis mokausi
Save išliet į debesis
Ir šokt kaip vėjui šokasi,
Ištirpt į gervių klegesį.
Aš mokausi... vis mokausi
Girdėt, kaip sielos kalbasi.
Danguj, žvaigždėm prinokusiam,
Upeliai meilės alma juk.
Aš mokausi... tu mokaisi...
Ir kartais teka ašaros,
O kartais meilė šypsosi –
Ji tiki, kad atrasime
Mes savo laimės vandenis
Ir šviesų, jaukų krantą.
Juk net skaudžius išbandymus
Mes galim išgyventi!
Aš mokausi... tu mokaisi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-04 23:12:45
Tokios lengvos eilės...lengvas ir mokymasis gyventi turėtų būti lengvas,..deja
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-04 16:52:32
Mokytis niekada nevėlu. Banalu, bet iš tiesų gyvenime taip yra. Labai lengvai susikaitė, jūs savame stiliuje.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-04 16:13:08
Gražios eilės...bet ir mokykla ta graži- vis sugrąžina į tą pačią klasę...:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-04 15:35:16
lengvai, skrajingai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-08-04 14:33:16
Taip, eilės pamąstymams