Aš mokausi... vis mokausi
Save išliet į debesis
Ir šokt kaip vėjui šokasi,
Ištirpt į gervių klegesį.

Aš mokausi... vis mokausi
Girdėt, kaip sielos kalbasi.
Danguj, žvaigždėm prinokusiam,
Upeliai meilės alma juk.

Aš mokausi... tu mokaisi...
Ir kartais teka ašaros,
O kartais meilė šypsosi –
Ji tiki, kad atrasime

Mes savo laimės vandenis
Ir šviesų, jaukų krantą.
Juk net skaudžius išbandymus
Mes galim išgyventi!

Aš mokausi... tu mokaisi.