Aš tik rūškanas kelio vingis

Trys šimtai žingsnių link kelio į upę,
kur vilnys, purslai.
Vėjo kedenamais šuorais suplukę bangos putotos lyg mano sapnai.

Tokia kvaila kasdienybė,
kai nubudus ryte
Rutina apsivijus laike nenori nubust.
Bet reikia, tas nelemtas reikia.

Nubusiu ir eisiu. Toliau.
Tegul šakos siūruoja.
Dangus tegul liejas žaviais apdarais.
Aš Tavo tik Tavo Brangioji,
Gyvenimas suvedė mus šiais keliais.

Aš tik vienišas kelio praeivis,
Suklupęs būties paupio nebūty,
Bet į bangas pasinėręs, manau,
Randu kelią upės tėkmy.

Aš tik rūškanas kelio vingis, susivijęs laike.
Ei, pažvelk. Saulė kyla.
Apkabinu bent mintimis, brangioji, Tave.
Grėjus

2015-08-02 16:20:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-08-03 19:56:21

ilgesingai

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-08-03 00:14:17

Gal nereikia bijot nei švelnumo, nei silpnumo...tai žmogiška.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-08-02 21:39:06

Eilutė Aš Tavo tik Tavo Brangioji skiriama būtų Aš Tavo, tik Tavo, Brangioji, bet supratau, kad ženklų nėra norint tai pasakyti vienu atsikvėpimu? Galima išskirti pasviruoju šriftu. Ir kabutes pašalinau nuo reikia, eilėse kabutės nelabai.
Gal ir truputėlį pritraukta prie rimo, bet įdomi forma tėkmy (ne tėkmėj). 
Yra gludintinų vietų, bet tai techniniai dalykai, o ir jausmų raiška toks subtilus reikalas, kad patarinėti greičiausiai ir nereikia.
Jausmai kelyje, jausmai bangose... Gražiai apibendrinanti pabaiga.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2015-08-02 21:25:46

Kaip ten bebūtų, bet ryto mintys nuskambėjo švelniai...

Vartotojas (-a): Pisha

Sukurta: 2015-08-02 19:16:50

Man čia nei menkinimas, nei švelnumas. Greičiau silpnumas (ne iš blogos pusės), pasijautimas mažu. 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-08-02 17:51:22

Ne menkinimas čia, o švelnumas, kaip moterys to nesupranta? :(