Rūpestingi rinkėjo genai rudenėjimo startą paskelbė.
Parlinguosi su grybais ir uogom (lyg nuo to bus problemų mažiau,
Juk per naktį sopės sąnariai, o po galva akmuo ar pagalvė?
Ir į virvę suvytos paklodės, tik sapnų nėr, ką rytmetį džiaut?).
Sunkiai švinta. Dulksna. Po klajojimo girioje pagirios?
Tenka kuistis ilgai su parsineštu miško geru.
Tai ne gervės rėkia laukuos, o ruduo platų glėbį tau atveria,
Jis, sugniaužęs į vaisių žydėjimą, atsijos nuo vilčių netikrų.
Vėl keliesi, eini. Vėl sugrįši ko nors prisirinkęs.
Atsargos atsarga — duoklė genams rinkėjo tavy.
Uogienojų žaliuos pataluos pajutai, kaip ramybės šios stinga,
O pasukęs namo apgailėjai, kaip dabar nuo savęs tu toli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-07-31 21:06:01
Naujai nuskambėjo rudens savybė atsijoti nuo netikrų vilčių... gal tai padės sugrįžt į save?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-31 14:20:01
Po klajojimo girioje pagirios? Gerai nuskambėjo ir prasminga vieta. Visas eilėraštis jūsų stiliuje, o jį mėgstu.