Slėniu slenka vėsa, kvapas mėtų,
Mėnesienos šalna, aviliai...
Vienas kito glėby pastovėkim,
Išalsuodami laiką giliai.
Tau į lūpas lyg žiedlapiai svaigūs
Bučiniai... kol aušrinė užges.
Aš žinau, tau patinka apsvaigti.
Tau patinka. Neapsimesk.
Paragauk tarsi nokstančią uogą,
Toks saldumas link paribio, link.
Kas uždraustų lengvai apsinuogint,
Kol naktužė nustebus aplink.
Kol pečius mums migla glamonėja,
Pavydu spinduliuoja žvaigždė.
Pina ašarą garbanon vėjas,
Tavo lūpom žaidžiu lyg katė.
Na ir kas, kad naktis nusisuko,
Tuoj per pievas žiogeliai atgros.
Glosto tylą garuojantis rūkas,
Kol užmiegam ant pirštų aušros.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-31 22:17:24
Persipina jausenos, vaizdai ir jausmai... Meistriškai.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2015-07-31 17:26:27
su valiūkiškumo ugnele alsavimas :) gražu
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-30 23:32:23
Aš žinau, kad čia apie mane...Nes teisybė surašyta. Kas netikit - esat pavidolei.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-30 23:28:27
Glosto tylą garuojantis rūkas,
Tokia tikra lietuviška vasara... Tikras alsavimas.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-30 22:09:13
Kiek aistros ir švelnumo jame.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-30 21:45:22
Švelniai išalsuota. Labai švelniai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-30 19:31:25
stulbinančiai gražu