Slėniu slenka vėsa, kvapas mėtų,
Mėnesienos šalna, aviliai...
Vienas kito glėby pastovėkim,
Išalsuodami laiką giliai.
Tau į lūpas lyg žiedlapiai svaigūs
Bučiniai... kol aušrinė užges.
Aš žinau, tau patinka apsvaigti.
Tau patinka. Neapsimesk.
Paragauk tarsi nokstančią uogą,
Toks saldumas link paribio, link.
Kas uždraustų lengvai apsinuogint,
Kol naktužė nustebus aplink.
Kol pečius mums migla glamonėja,
Pavydu spinduliuoja žvaigždė.
Pina ašarą garbanon vėjas,
Tavo lūpom žaidžiu lyg katė.
Na ir kas, kad naktis nusisuko,
Tuoj per pievas žiogeliai atgros.
Glosto tylą garuojantis rūkas,
Kol užmiegam ant pirštų aušros.