Mintys lyg klajojantys paukščiai –
pavasarinio dvelksmo pakviestos:
ateina, nueina – palieka smiltys
ir nuaustos gyvenimo godos...
*
Praeitis – saulė už horizonto,
kurią išlydime žvilgsniu ilgesingu –
sutemose spinduliai blanksta ir
viskas nutolsta skubančiu žingsniu...
*
Gyvenimas – ne lietus, blogų
minčių neišplauna, neišvalo sielos
nuo tuštybės, apgaulės...
Žmogaus protas – neatveriama
skrynia paslapčių,
kuriame pasaulis ryškus ar miglotas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-30 19:35:55
labai teisingai pamintyta, verčia susimąstyti
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-30 12:47:23
Paskutinis pamąstymas labiausiai patiko. Nors ir kiti geri. Jums šitas žanras (tiesa sakant, nežinau koks...) puikiai sekasi.