Laiko etiudai
Mintys lyg klajojantys paukščiai –
pavasarinio dvelksmo pakviestos:
ateina, nueina – palieka smiltys
ir nuaustos gyvenimo godos...
*
Praeitis – saulė už horizonto,
kurią išlydime žvilgsniu ilgesingu –
sutemose spinduliai blanksta ir
viskas nutolsta skubančiu žingsniu...
*
Gyvenimas – ne lietus, blogų
minčių neišplauna, neišvalo sielos
nuo tuštybės, apgaulės...
Žmogaus protas – neatveriama
skrynia paslapčių,
kuriame pasaulis ryškus ar miglotas...