Santrauka:
Laiškas žemei, o gal greičiau laukinės moters pasąmonei, kuri vis dar laisva retkarčiais iššiepti dantis ir suklykti, o svarbiausia jausti...užuosti, glostyti,mylėti, neatitrūkti nuo gamtos(natūralių moteriai) ciklų.
Įkvėpta Clarissa Pinkola Estes Ph.D "Bėgančios su vilkais" .
žolynų mergaitę
savo glėbį tau siūlau
prie samanotų šlaunų
prigludus mamos
tu aikčioji kūnu
viltingai stveri laumių sesių kasas
meldais vilnija jų krūtys
ašarom brangiom
liaunus medelius paleidi į būtį
kur mūs broliais pavirsta veikiai
tavo upėsna rauda amžinieji kapai
širdžiai parodantys kelią
ir slėpiningai verti
suprasti kur glūdi
mūsų visų paslaptis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-29 09:17:32
Perskaičiau, suprantama, pirmiausiai santrauką. Tai ir būtų mano komentaras, nežinau ką ir bepridėti.