Ar jauti, kad atstumas ir laikas netenka prasmės,
Kada ilgesio vilnys kantrybę nugludina?
Naujas pliūpsnis jėgų kilti, augti, klestėt —
Tarsi malkų sausų kas prikrovė į ugnį,
Tarsi Dievo ranka glosto tavo pečius,
Kai našta uždėta iki kraujo pritrynė.
Prasimarkstai. Regi horizontus plačius
Ir nuo gūsio gaivaus, rodos, plyš tuoj krūtinė.
Tai įvyks vieną dieną — rytoj ar poryt,
Tu atvėsęs tada dulkėm, plėnim nutūpsi.
O kol kas link miražo per dykrą žargstyk
Ir neskriausk būsiant puotą nujaučiančios musės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-07-28 08:34:33
Nurimusios sielos išgyventi ir brandūs žodžiai. Patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-07-27 23:01:43
Toks tikroviškas, išgyventas ir stimuliuojantis...Ir man - naujas pliūpsnis jėgų atsiranda
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-27 22:43:47
Eilėraštis be tirščių. Gerąja prasme, be abejo.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-27 21:42:49
Nežinau, ar svarbiausias čia jausmas. Gal tik tiek, kiek susijęs su gyvenimu apskritai.
Paskutinės eilutės gerai apibendrina.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-27 13:15:40
Daugiaspalvis jausmo grynuolis pas Nijoleną sužvilga vis kita daugiabriaune puse...