Kalbėjimas žinutėmis arba jokios kalbos –
Koks skirtumas, vis tiek nejaučiam balso tono.
Ir virš galvos vėl nuolat klausimas kabos:
Galbūt šiandieną tu pakelsi telefoną?
Bijai pradėt arba pabaigusi suklyst,
Nes savyje turi kažką, ko man neduodi.
Dar kabo vienas antaninis obuolys –
Lig lapkričio, kol tampa visai juodas.
O po to krenta – tekšt – riebi dirva praris...
Tai suprantu: mačiau, girdėjau, buvo...
Skambutis garsiai skamba... Ne, ne į duris
Ir ne iš veikiančio TV imtuvo.
Alio, alio, labukas. Kaip laikais?
Ką gero nuveikei? Ir kaip diena praėjo?
.........................................................................
Mes žaidžiam telefoną lyg maži vaikai –
Jaučiu iš tono: vėjas, vėjas, vėjas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-27 20:30:42
Tai, va... Jei nenorėsiu balso girdėt, (na kokiam priešui) rašysiu žinutes... :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-27 12:11:11
skrajingai
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-07-26 20:48:48
„Mes žaidžiam telefoną lyg maži vaikai –
Seniai jaučiu iš tono – atkartoja vėjas...“
Sklandus minties buvimas lyrinėse Jūsų eilėse...
Nepykit, kad pridėjau savo vėjo :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-26 14:51:12
Lyg ir kalbama, bet nejaučiam balso tono. Klasikinis santykių vaidinimas.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-26 13:44:07
Smulkiaburžuazinės mintys atskleistos čia. O kur skrydžiai į kosmosą, grandiozinės statybos, didieji mokslo atradimai? Bent jau deklaruotumei meilę tiek daug iškentusiai Tėvynei, kuri pati gražiausia ir geriausia, jei ką...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-26 08:42:39
Balso toną netgi žinutėje galima pajust. Ir vėją...