Kalbėjimas žinutėmis arba jokios kalbos –
Koks skirtumas, vis tiek nejaučiam balso tono.
Ir virš galvos vėl nuolat klausimas kabos:
Galbūt šiandieną tu pakelsi telefoną?
 
Bijai pradėt arba pabaigusi suklyst,
Nes savyje turi kažką, ko man neduodi.
Dar kabo vienas antaninis obuolys –
Lig lapkričio, kol tampa visai juodas.
 
O po to krenta – tekšt – riebi dirva praris...
Tai suprantu: mačiau, girdėjau, buvo...
Skambutis garsiai skamba... Ne, ne į duris
Ir ne iš veikiančio TV imtuvo.
 
Alio, alio, labukas. Kaip laikais?
Ką gero nuveikei? Ir kaip diena praėjo?
.........................................................................
 
Mes žaidžiam telefoną lyg maži vaikai –
Jaučiu iš tono: vėjas, vėjas, vėjas...