Jei metuos nors viena diena nušviestų
Tiktai gėriu, tik dangiška šviesa,
O Žemė ją ir žmogų pasitiktų
Gražiausiu žiedu ir skaidria rasa.
Jeigu nors dieną laikraščiai, TV programos
Pamirštų kančią, pragaro vaidus,
Bet skleistų mintį, žodį gražų, dorą, gerą,
Kaip lelija kad žiedlapius švelnius.
Galbūt tada ir oras praskaidrėtų,
Visur padangė būtų vien taiki.
Ugnikalniai, ir tie tylėtų,
Nespjaudytų grėsmingai ugnimi.
Galbūt net ir pasaulis prasibustų
Visai kitoks, ramus ramus.
O toks laimingas jame būtų
Gerumą nešantis žmogus!
Žinau, utopija, svajonės tuščios...
Gyvenimas — nuožmi kova.
Šviesi eilėraščio eilutė
Ir ta — dažniausiai tik trumpa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-07-25 22:42:14
Gal kada nors ir sulauksim tokios dienos...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-25 21:00:26
Norėtųsi tokios tikrovės kaip eilėse, deja...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-07-25 18:48:46
Gražus lyrinis pilietiškas eilėraštis.
Gal norėta pasakyti "Jei metuos nors viena diena nušvistų".
Norėtųsi, kad paskutinis eilėraščio posmas taip pat nušvistų...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-24 22:46:21
Pirmuose dviejuose posmeliuose galima pabaigoje dėti daugtaškius (kaip apmąstymas).
O toks laimingas... > O, koks laimingas
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-24 21:53:31
Taip gera nuo šitų jūsų eilučių.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-24 21:41:14
Jūs esat geras ir šviesus žmogus.