Nors vieną dieną

Jei metuos nors viena diena nušviestų
Tiktai gėriu, tik dangiška šviesa,
O Žemė ją ir žmogų pasitiktų
Gražiausiu žiedu ir skaidria rasa.
 
Jeigu nors dieną laikraščiai, TV programos
Pamirštų kančią, pragaro vaidus,
Bet skleistų mintį, žodį gražų, dorą, gerą,
Kaip lelija kad žiedlapius švelnius.
 
Galbūt tada ir oras praskaidrėtų,
Visur padangė būtų vien taiki.
Ugnikalniai, ir tie tylėtų,
Nespjaudytų grėsmingai ugnimi.
 
Galbūt net ir pasaulis prasibustų
Visai kitoks, ramus ramus.
O toks laimingas jame būtų
Gerumą nešantis žmogus!
 
Žinau, utopija, svajonės tuščios...
Gyvenimas — nuožmi kova.
Šviesi eilėraščio eilutė
Ir ta — dažniausiai tik trumpa.
skroblas