Paukšteli, pilkas broli,
taip kukliai apsirėdęs,
pažadini iš ryto –
kaip nuostabiai tu giedi!
Tu čirpauji laimingas
už mano liūdno lango,
o paprasta giesmelė
man atidaro dangų
ir atneša ramybę,
tarsi malonės lietų,
ir beldžiasi į širdį,
nuliūdusią ir kietą –
ir drąsina, ir guodžia,
pažadinus iš ryto,
ir moko ji dar kartą
džiugiai atsidaryti
Kūrėjui ir dėkoti
už giesmę rytmetinę,
kuria jis mano širdį
užvertą atrakino.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-18 23:51:05
Man toks retro stiliaus.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-18 20:23:51
Puiku. Tarsi graži maldelė. Man kažkodėl asociacijos su "pulkim ant kelių".
Kad tai tikra tiesa patvirtina faktelis, kad tik parašęs perskaičiau Vlabur komentarą...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-07-18 13:50:59
Gyvenimo džiaugsmo, gamtos grožio pajautos kupinas eilėraštis, lyg paukštelio giesmelė prašosi kartojamas, niūniuojamas, šokamas. Tobula dermė.
Pagarba ir padėka.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-17 18:19:54
Labai gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-17 10:51:58
Labai jautrūs žodžiai, tarsi širdis spurdanti kartu su paukšteliu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-07-17 10:34:06
Nuoširdžiai gražios eilės.
Lyg po Antano Strazdelio ženklu...