Paukšteli, pilkas broli,
           taip kukliai apsirėdęs,
pažadini iš ryto –
           kaip nuostabiai tu giedi!

Tu čirpauji laimingas
           už mano liūdno lango,
o paprasta giesmelė
           man atidaro dangų

ir atneša ramybę,
           tarsi malonės lietų, 
ir beldžiasi į širdį,
           nuliūdusią ir kietą –

ir drąsina, ir guodžia,
           pažadinus iš ryto,
ir moko ji dar kartą
           džiugiai atsidaryti

Kūrėjui ir dėkoti
           už giesmę rytmetinę,
kuria jis mano širdį
           užvertą atrakino.