Dėkoju, Viešpatie, už tą duobėtą kelią,
kuriuo vedi ir laimini mane kas dieną –
dėkoju, kad esi tam kelyje stotelė,
kurioj sustot galiu – kur ašarą kiekvieną
nušluostai ir siunti paguodos lietų,
ramybe Tavo lyjantį į mano širdį,
kur pakeiti jos rūbą seną ir dulkėtą
nauju, švariu – ir tyru vandeniu pagirdai
iš savo mylinčios širdies gaivaus šaltinio
ir leidi atsilsėt, prigludus Tau prie kelių –
dėkoju, kad esi pirma ir paskutinė –
ir man vienintelė tam kelyje stotelė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-15 12:25:41
Netikėtai atradau širdies lyriką... glosto žodžiai ir pakylėja virš gyvenimo sunkumų. Bandysiu paskaityti nuo autoriaus ŽŽ spausdintų eilių pradžios.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-07-14 16:42:49
Graži lyrika
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-14 16:25:21
Miela skaityti. Dėkoju ir jums...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-14 14:27:30
Net sieloj geriau pasidarė paskaičius.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2015-07-14 09:46:58
Lyriškai - gražu, dvasinga.