Iš vasaros

Mes pernakt užauginom sapnais kleketuojantį vėją,
Varstėm dievo atodūsius, kritom iš kito pasaulio,
Kol pasibaigė takas į dangų ir sutemos lakti išėjo
Begalinio vandens, liko apverstos taurės

Malonumų ir vyno, valiūkiškai byrančio juoko,
Mums atrodė, kad esam jauni ir todėl nemirtingi,
Drugio gyslom tekėjo sula, mes per vasarą šokom
Susikibę žvilgsniu ir jausmais (dievui šitaip patinka).

Atnašavom jaunystę ir grožį, sapnus užgesinę
Nepasiekdavom žemės, mes buvom likimui neklusnūs,
Lig dangaus pakraščių vėjo permerktos kilo sūpynės.
Nesugaunamas paukštis paniro į debesio gūžtą...

Ir neliko šviesos, dužo taurių stiklinės lelijos,
Buvo aukščio per daug, buvo žemė giliau, nei likimas,
Spengė trapios sekundės, viens kito daugiau nepavijom,
Tiktai vėjas šmėžavo per dangų gerokai prikimęs.
Juozapava

2015-07-12 13:12:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2015-07-13 10:30:47

Platu, gilu, tikra... Dedu į taupyklę...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-07-12 20:54:47

Gražus poetinis atnašavimas.
Tik gal pirmasis sakinys (2 posmai!) šiek tiek ilgokas...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-07-12 18:53:15

Stipru, išbaigta. Malonu skaityti Jūsų poeziją.  Ačiū.

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2015-07-12 18:01:03

Dėkoju už sekmadienio džiaugsmą... Dar.

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-07-12 17:39:51

Belieka tik prisidėti prie jau esančių komentarų. Sėkmės.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-07-12 14:47:17

Užglausti esmę už puokštės poetiškų pastebėjimų - šauni Jūsų kūrybos savybė. Turtingas tekstas, aukščiausias pilotažas.