Kalbi nedėdamas kablelių,
Tarsi nėra nei
bet, nėra
tačiau...
Ir koks klaidus tų žodžių kelias! –
Juk taip nedaug tiesos teįskaitau.
O kiek turėčiau įskaityti,
Kai vien atsakymų teieškai tu?
Kas laiko kulkom suvarpyta,
Nei man renki, nei tau ką grąžinu...
Juk būna, kad išsenka upės,
Apauga nuosėdom, žole krantai...
Nors kyšo akmenėlių kupros,
Be reikalo jomis vėl eit bandai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-09 10:00:02
Panardina gyvenimo upėn... o juk akmenėliai rodo kelią...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-08 20:52:43
daug mielų pasakymų...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-07-08 20:25:17
Gyvenimiškas tekstas.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-07 20:04:32
Nėra reikalo eit slidžiais akmenėliais iš naujo..
.puikios eilutės.