Kalbi nedėdamas kablelių,
Tarsi nėra nei bet, nėra tačiau...
Ir koks klaidus tų žodžių kelias! –
Juk taip nedaug tiesos teįskaitau.

O kiek turėčiau įskaityti,
Kai vien atsakymų teieškai tu?
Kas laiko kulkom suvarpyta,
Nei man renki, nei tau ką grąžinu...

Juk būna, kad išsenka upės,
Apauga nuosėdom, žole krantai...
Nors kyšo akmenėlių kupros,
Be reikalo jomis vėl eit bandai.