Santrauka:
Gražiausius žodžius, manau, mes pasakom tik paprastai (na, tebūnie – banaliai). Gal klystu...
Dar tavęs nemylėjau galbūt,
Bet tikrai juk norėjau mylėti.
Ir todėl su tavim aš kalbu
Išsiskleidęs prakiurusį skėtį.
Ir ant veido lašai ne po du –
Ištisa srovele nusrovena.
Pasakyk, mylimoji, kur tu?
Ar tikrai dar esi tiktai mano?
Ir atsako lašai man keli –
Tie, kurie užsilaikė ant skėčio:
O tu būti tik josios gali?
Ar galiu? Bet kitaip nemylėčiau.
Ir suglaudęs aš skėtį einu –
Tegul lyja į veidą, lai laša...
......................................................
Netgi tų, lietingiausių dienų,
Su tavim, mylimoji, man maža.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-01 16:24:03
Čia jokio banalumo...o patys tikriausi, nuoširdžiausi jausmai.Ak...
Vartotojas (-a): Vasaros meilė
Sukurta: 2015-07-01 15:35:09
Atsiųskit man tą lietų, kad derliai užderėtų. Nuo didelės sausros jau džiūsta pievos ir gėlynai.
Taip gražiai ir jausmingai čia pas Jus lyja.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-01 11:52:52
... pas mus nelyja, bet miela, kad ž ž tokiais eilėraščiais lyja... Dėkui.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-01 09:11:56
Na, vyrai, tik nepraskyskit...Tegu lyja, tegu būna šlapia Tėvynėj (tokia jau jos Dalia), o aš į Šiaurę dumsiu - toliau nuo terorisčių...