Ar  manote,
Kad  vyturiai man nepadėjo
Virpėdami dangum mylėti žemę?
Mačiau, kaip mažas paukštis
                               aukštą  rytą sėja,
Sidabrą pila jam į garbanas
Ir įpina giesmelę.

Ir nenutyla ji – skardi, prasminga,
Myluojanti pavasariais atkutusius laukus.
Ar  manote, kad sugebėčiau būt  laimingas,
Jeigu ir e‘ Kūryboje
                  nebeišgirsčiau
                                       vyturių?..