pasimetus

jaučiu keistą nerimą, ilgesį to, ko neturėjau,
ko nebuvo tavyje nei manyje...
gal praeitis mėto pėdas
ir šaukia be balso lyg užkimęs paukštis,
viliuosi, vasara nesibaigs neprasidėjusi, kaip ir gyvenimas, 
pažadėk, kad rudenėjant mane pabudinsi...
Vasara7

2015-06-24 20:19:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-06-25 21:27:58

Net užsisvajojau... "vasara nesibaigs............."  :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2015-06-25 13:47:10

Tebūna tas prabudimas neskausmingas...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2015-06-24 20:39:45

„pažadėk. kad rudenėjant mane pabudinsi...“

Labai įstrigo! Ačiū...