Savaime

Guliu, gulim, guli
Guliu aš,
Gulim mes,
Guli pirštų galiukai.
Gyvos žemės grumsteliai netyčiomis patenka
į išbrinkusius nuo rasos delnus.
Vienas man,
Kitas tau, 
Trečias jiems.
Kulnais, keturiomis ropoja kvapas,
Kojų šiurpuliukais šliaužia laimė,
Keliais šokinėja palaima.
Į bambą laša amžinybė, matyt,
nuo medžio virš...
Matyt, nori būti sugerta.
Šonkauliais groja penkiakojis džiaugsmas,
Viena koja kaži kur pasimetė,
o gal gimė jis būti luošas.
Tik pamanykit – luošas džiaugsmas.
Daugiau kvapo,
Daugiau laimės,
Daugiau palaimos,
Daugiau amžinybės,
Daugiau džiaugsmo.
Galiausiai visur visuma –
Visuma visumoje,
visuma visumoje,
visuma net ir visumoje.
Ir dabar taip per amžius.
Amžiams.
pievupieva

2015-06-22 19:58:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2015-06-23 20:10:06

Gal ir yra mintelė, bet ji paskęsta žodžių balaste. Bet nuleisti rankų nereikia - tiesiog reikia dirbti su savo tekstu - jį gryninti.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-06-23 16:26:25

ar čia aprašyta situacija po teroristinio akto (neduok to Dieve)? Tada per amžius amžiams amen.

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2015-06-23 16:23:20

     „Siekta gilaus poetinės raiškos inovatyvumo“, – ir pasiekta, dar net daugiau – nenuobodumo.
      O dar  filosofija + mistika = gražu.
      Nors tai nereiškia, kad jau užsikarta ant absoliučios viršūnės – tokios nėr.